šluotažagaris

šlúotažagaris sm. (1) rykštė šluotai, šluotvirbis: Šlúotažagarių atsivežiau iž miško Švnč. Atavežė penketą vežimų šlúotažagarių, i visa malka – kūrin' (kūrenk) kap išmanydamas Ml. Kažno jau tu ar vanosies, kai aš tau surišiu [v]antą iš šitų šlúotažagarių? Lkm. Koki čia pomidorai – užauga kai šlúotažagariai Klt.